atlopinti

2 atlópinti žr. 2 atlopoti. 1. refl. tr., intr. Vlkv, Vv atsiklastyti, atsilapoti: Ko tu atsilõpinęs vaikščioji kap cigonas?! Rod. Tie marškiniai be guzikėlių – atsilópinę Alk. 2. tr. atlapoti, atidaryti: Kam tu šitas duris atlopinai i vis palienki? Kš. | refl.: Durys atsilopinę Plv. 3. refl. atkerti: Jo ausys atsilõpinusios, beveik stačios kaip zuikio Nm. | Jis ypač baisėdavosi į drumzliną srutyną pataikyti su atsilopinusiu kaliošo smaigaliu rš. \ lopinti; atlopinti